KANARŲ SALOS
2014.02.09 - 2014.03.03
maršrutą paruošė Rolandas Liutika
Tokiu metų laiku, kai Europoje, o ypač jos Šiaurinėje dalyje mūsų veidus stingdo šaltis ir kankina klampynės per sniegus ar merkia lietus, siūlau pakeliaut ten, kur lietus lyja tik 5-15 dienų per metus, kur amžinai vasara, kur draugiški žmonės ir skanus bei nebrangus maistas, tai – Kanarų salos.
Jos priklauso Ispanijai, todėl nereikia jokių vizų, skrenda daug nebrangių avialinijų. Negana to, Kanarų salos – bemuitė zona, todėl kainos tikrai pradžiugins bet kurį keliautoją.
Šios salos yra Sacharos dykumos platumoje, todėl saulės čia visuomet daug, bet ne per karšta, nes salas vėdina Atlanto vandenynas. Vidutinė temperatūra čia mažai skiriasi ir žiemą, ir vasarą, dieną ir naktį: nuo 17,6 C sausio mėn. iki 25 C liepos mėnesį. Kiekviena sala skiriasi savo reljefu, žmonių tankiu, dydžiu bei augalija, todėl tiesiog būtina aplankyti jas visas, kad pilnai pažintume Kanarus.
Pradėti kelionę siūlau nuo Lanzarote salos, kuri yra labiausiai į Rytus nutolusi sala, tik apie 125 km nuo Afrikos krantų. Salos paviršius lyg Mėnulyje: čia net 32 ugnikalnių kūgiai, visas paviršius padengtas sušalusia lava po 1736 metų išsiveržimo. Ne be reikalo šioje saloje buvo kuriamas filmas „Milijonas metų prieš mūsų erą“.
Keletą dienų pasivažinėję po Lanzarotę ir aplankę jos įdomiausias vietas, keltu už 11 km persikelsime į kitą salą (22,66 eur) – Fuerteventura.
Fuerteventura – seniausia Kanarų salyno sala, susiformavusi prieš maždaug 20 milijonų metų po ugnikalnio išsiveržimo. Aukščiausias salos taškas – Chandijos kalnas (807 m) pietvakarinėje salos dalyje. Siauriausia salos vieta siekia 5 km. Salos ilgis – 100 km, tačiau net 50 km čia driekiasi balto smėlio paplūdimiai. Ši sala yra antra pagal dydį, bet gyventojų tankumas čia mažas. Taip pat galėsime pamatyti prie krantų 1994 metais sudužusio keleivinio laivo American Star liekanas.
Iš Fuerteventura rytų link keltu per 3 val. persikelsime į Gran Kanariją (38,19 eur). Salos sostinė - Las Palmas - kas ketveri metai, pakaitomis su Santa Kruzo miestu (Tenerifės sostine), tampa Kanarų salyno sostine. Nedideliame salos plote telpa smėlio paplūdimiai ir dykumą primenančios kopos, tropiniai miškai ir pušynai, lygumos, kanjonai ir kalnai (43 % salos yra saugoma, čia įkurti 8 draustiniai).Per patį vidurį Gran Kanariją perpus dalija El Cumbre kalnų grandinė (aukščiausia viršūnė Pico de Las Nieves iškilusi 1949 m virš jūros lygio), sulaikanti iš vienos pusės Sacharos vėjus (todėl pietinė salos dalis sausa, oro temperatūra aukštesnė, joje yra visiems žinomi smėlio paplūdimiai), iš kitos – lietaus debesis (šiaurėje puošnesnė augalija, bet vėsiau ir drėgniau, čia įsikūręs Las Palmas miestas).
Iš Gran Kanarijos vėlgi keltu per 2,5 val. persikelsime į didžiausią su 685000 gyventojais esančią Kanarų salą (38,19 eur) – Tenerifę. Salos centre stūkso 20 km skersmens, 3718 m aukščio, trečias pagal dydį pasaulyje Teidės vulkanas. Teidės ugnikalnis - antras pasaulyje pagal aplankančių turistų skaičių (po Fudzijamos Japonijoje). Šis aukščiausias Ispanijos taškas yra natūrali kliūtis audringiems, drėgniems orams, atkeliaujantiems iš Vakarų Europos. Centrinis kalnų masyvas skiria salą į pietinę ir šiaurinę dalis, skirtingas savo gamtovaizdžiu ir klimatinėmis sąlygomis. Kasmet salą aplanko apie penki milijonai turistų, o tai yra daugiau nei pusė visų atvykstančių į Kanarų salas. Tenerifėje bus labai daug lankytinų vietų, todėl daugausia laiko mes praleisime būtent šioje saloje. Vieną iš kelionės dienų mes būtinai kopsime į šį Teidės ugnikalnį. 2014 kovo 04 vyks salos sostinėje Santa Cruz vyks kasmetinio karnavalo pagrindinis pasirodymas. Šis karnavalas yra antras pasaulyje pagal dydį po Rio de Janeiro karnavalo.
Po Tenerifės mes keltu per 1 val. persikelsime dar ryčiau (32,95 eur) – į La Gomera salą. Ši sala įdomi tuo, kad čia yra seniausias pasaulyje (!) medžių miškas. Nepaprastai gaivu ir labai žalia. La Gomeroje esantis Garachonajaus nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Sala dar įžymi tuo, kad joje prieš žygį per Atlanto vandenyną link Amerikos pas salos valdovę Beatriz de Bobadilla y Ossorio 3 kartus buvo apsistojęs Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas, įskaitant ir 1492 metus – Amerikos atradimo datą.
Po La Gomeros per 1,5 val. perikelsime į dar vieną salą (39,35 eur) – La Palmą. Sala žymi tuom, kad tai stačiausia pasaulio sala. Nors jos plotas tik 706 km2, bet jos aukštis siekia 2426 m. Klimatas čia vėsus ir drėgnas, o augalija – vešli. Salos centre stūkso 8 km pločio krateris, kuriam dėl botaninės ir geologinės reikšmės suteiktas Nacionalinio parko statusas. Kraterio viršuje – Tarptautinės astrofizikos observatorija.
Po apsilankymo šioje įspūdingoje saloje naktiniu keltu (per 4 val) gryšime į Tenerifės salą (50,45 eur), iš kurios skrisime namo.